Mūsų gyvenime vienas žodis dažniausia būna svarbesnis už 100 rožių,  ypač mūsų darbe.

VII laidos abiturientai visus metus būdami vyriausiais mokykloje elgėsi kaip ir dera vyriausiems: sukvietę visus į mokyklos stadioną su  originaliu  padėjėju katinu, jie linksmai ir nuotaikingai, bet su jauduliu širdy pradėjo naujus mokslo metus su visa mokyklos bendruomene.

Po mėnesio triukšmingai, bet su didele pagarba ir meile mokyklą vienai dienai pavertė jaukia cirko arena.

Dainų ir šokių netrūko ir vasario 14d.švenčiant šimtadienį, tik niekas tada negalėjo žinoti, kad iš 100 kalendoriaus lapelių jiems mokykloje teks atversti tik 30.

Nenuskambėjo šiai laidai ir paskutinis skambutis, neperskaitytas liko testamentas ateinančioms kartoms, neišklausyta paskutinė pamoka, tačiau pamoką, kas svarbiausi žmonės  buvo jų  mokykliniame gyvenime,  dvyliktokai išmoko puikiai.

Mieli kolegos, jeigu manėte, kad dvyliktokai  pamiršo jus - tai netiesa.

Jie nepamiršo jūsų ir nepamirš, ir iš visos širdies sako vieną vienintelį žodį AČIŪ už visus dvylika metų kartu, už dabar nemokamai, bet iš visos širdies vedamas konsultacijas ir už tą būsimą laiką egzaminų sesijos metu.

Ačiū sakome jums ir mes, auklėtojos.

Ačiū taria ir  dvyliktokų tėveliai.

Jeigu vasaros atostogų planuose jums pavyktų laikorasti  rugpjūčio 6d. paskutinį kartą pabūti ir pasidžiaugti su mumis kartu, mes visi būtume labai laimingi.

O dabar dvyliktokų AČIŪ.